Prisimenate Ameliją iš Monmartro? Šį vardą turbūt yra girdėję net ir žmonės, visiškai nesidomintys kinu. Na o tų, kurie matė (ir įsimylėjo) filmą, žvaigžde pavertusį aktorę Audrey Tautou, laukia neeilinė šventė: 20-ųjų metinių proga filmas vėl bus rodomas didžiuosiuose kino ekranuose.

Kuomet 2001-aisiais režisierius Jean‘as-Pierre‘as Jeunet filmavo romantinę komediją apie žavią, šiek tiek naivią ir be galo geros širdies prancūzaitę Ameliją, jis turbūt ir nesapnavo, kad kuria tikrą pasaulinį fenomeną. Juostą „Nepaprastas Amelijos Pulan likimas“ pamatė milijonai žmonių visame pasaulyje. Jis tapo žiūrimiausiu prancūzų filmu tiek tėvynėje, tiek JAV. Įtakingi spaudos leidiniai – „The New York Times“, „Rolling Stone“, „Empire“, „BBC Magazine“ ir daugybė kitų – „Ameliją iš Monmartro“ rinko vienu geriausių visų laikų ar bent jau pirmojo naujo tūkstantmečio dešimtmečio filmu. Kino festivalių bei organizacijų apdovanojimuose juosta nuskynė laurus 59 kartus, dar beveik 80 kartų buvo jiems nominuota. Ir, žinoma, suteikė kalną gerų emocijų milijonams žmonių visame pasaulyje.

Paryžiaus Monmartro rajone gyvena Amelija: simpatiška, drovi ir šiek tiek vieniša mergina. Vieną dieną savo bute ji atranda kažkada čia gyvenusio berniuko „lobių dėžutę“. Nusprendusi sugrąžinti šiuos „lobius“ jų teisėtam šeimininkui ir supratusi, kiek daug jam tai reiškia, Amelija staiga suvokia, kad maži stebuklai nepamaišytų ir ją pačią supantiems žmonėms: nuo mamos mirties vis dar neatsigaunančiam tėčiui, senyvo amžiaus dailininkui, mylimai draugei, daržovių parduotuvės savininkui ir kitiems. Išradingumo ir fantazijos nestokojanti Amelija jiems tampa tikra gerąja fėja, priverčiančia naujomis akimis pamatyti šalia esantį grožį ir vėl pamilti gyvenimą. O kurdama mažyčius stebuklus kitiems, mergina vieną sukuria ir sau: jos gyvenime atsiranda žavus nepažįstamasis Nino, kurio likimas jį pamažu, bet neišvengiamai veda į kavinę, kurioje dirba žavioji Amelija.