Audrius Stonys apie filmą :

„Sukurti šį filmą buvo sena ir atrodė, sunkiai įgyvendinama svajonė. Filmas pradėtas 1988m., prieš nepriklausomybės atgavimą. Tėvas Stanislovas buvo palikęs didžiulį įspūdį. Jis vien savo buvimu griovė bet kokias to meto nuostatas. Nerakinamos durys jo klėtyje, kur buvo laikomos neįkainojamos vertės relikvijos, knygos. Nerakinama bažnyčia su meno kūriniais. Besąlygiškas pasitikėjimas - galėdavai gyventi, niekas neklausdavo nei vardo, nei pavardės - gyveni ir daliniesi viskuo. Visa tai ne mano vieno sieloje paliko neišdildomą žymę.“