Baltijos baleto teatras | Nacionalinis baletas „Vaivos juosta"

Spektaklio choreografė Marija Simona Šimulynaitė, akcentuoja, kad „Vaivos juosta“ – tai nacionalinė vertybė, šis baletas įeina į teatro istoriją.

Spektaklio ašis, Vinco Krėvės apsakymas apie Saulės dukrą, audėją - Vaivą (mitinė gėrio ir grožio deivė), bei jos istoriją su žemės gyventoju, muzikantu - Straubliu (lietuviškas Orfėjas) ir audringuoju dangaus valdovu Perkūnu (lietuvių Panteono vyriausias dievas). Istorija prasideda Baltijos jūros pakrantėje. Dievaitę Vaivą pakeri nuostabiai grojantis muzikantas Straublys. Joninių išvakarėse šėlsta laumės, miško būtybės ir žemės gyventojai. Saulės dukra nuaudžia neapsakomo grožio juostą iš žvaigždžių, saulės spindulių, rasos lašų ir ant jos nusileidžia į jūros pakrantę pasiklausyti muzikanto Straublio.
Jaunuoliai iš karto beprotiškai vienas kitą įsimyli. Vaivos ir Straublio meilę pamato velnias, Perkūno dievaičio šnipas. Staiga su griaustiniais į žemę atbilda piktas Perkūnas, kuris Vaivą buvo nusižiūrėjęs, kaip savo būsimą nuotaką. Tačiau saulės dukra nesutinka būti aršaus dangaus valdovo žmona. Perkūnas be galo įsiunta, pagrobia nuostabią audėja ir ją nuskraidiną į savo dangaus karalystę. Straublys su Vaiva kenčia dešimt metų. Vaiva, prievarta tapusi Perkūno žmona, apgyvendinta dievaičio rūmuose jūros dugne, lyg belaisvė, prižiūrima dvariškių, bei kipšo, iš sielvarto ima austi liūdesio ir skausmo juostą. Nebeištvėrusi, pasitaikius progai, Vaiva stveria savo juostą ir pabėga į Baltijos jūros krantą, čia dievaitė išgirsta liūdną melodiją, bėga link jos ir pamato mylimąjį Straublį, kuris taip ilgai jos laukė. Vaiva dovanoja Straubliui juostą, jų meilė gyva, bet netrukus aptemsta dangus, Perkūnas svaidydamasis žaibais ir griaustiniais trenkia į Vaivą, ji miršta, tačiau dar spėja perduoti Straubliui savo dieviškąsias kūrybos galias, mylimieji tarsi susilieja į vieną kūną, danguje nušvinta nuostabi juosta, Vaivos siela, iki dabar vadinama vaivorykšte arba Vaivos juosta - žadina įkvėpimą ir globoja talentus.

Baleto muziką įrašė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Pitrėno. Iš pelenų prikelta V. Jakubėno muzika rodo, kad Lietuvoje būta puikių kompozitorių, kurių darbai turi būti viešinami. Kaip teigia pagrindinio vaidmens atlikėja Kristina Tarasevičiūtė: „Šis baletas tuo ir svarbus, kad juo šokėjai gali atgaivinti Lietuvos tautiškumą“. „Vaivos juostos“ kelias scenos link, nebuvo lengvas. V. Jakubėnas, įkvėptas lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės–Mickevičiaus stilizuoto lietuviško mito „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“ , sukūrė muziką šios mitinės sakmės motyvais. Antrojo Pasaulinio karo metu partitūra sudegė.

V. Jakubėnas iš atminties atkūrė baleto fortepijoninį klavyrą, bet instrumentuoti jau nebe suspėjo. Užklupus antrajai sovietų okupacijai, abu baleto autoriai – V. Jakubėnas ir V. Krėvė, išvyko iš Lietuvos (1944 m.). Jų bendras kūrinys dešimtmečiams išnyko užmarštin. Ilgą laikotarpį „Vaivos juosta“ net nebuvo paminėta Lietuvos baleto istorijoje. Tačiau dabar su trenksmu atgimsta Lietuvos teatro scenoje.