Visuomenėje pripažintas 40 metų vyras, žinomas ir įtakingas kultūros kritikas ir meno kolekcionierius, palaipsniui praranda regėjimą. Apsilankęs pas jį gydytojas primygtinai reikalauja atlikti akių operaciją. Vyras taip įsijautęs į savo metinį aukciono organizavimą, kad nepaiso gydytojo pasiūlymo ir nusprendžia vėliau pasirūpinti savo sveikatos reikalais. Regėjimas silpsta, tačiau vyras viską ignoruoja, vis labiau panirdamas į savo darbus. Jis yra pamiršęs ne tik save, bet ir asmeninius santykius, paauglį sūnų, žmogiškumą. Susidūręs su tiesos akimirka, kad vistik tuoj praras regėjimą, jis nusprendžia kokia kaina išlaikyti savo statusą ir įvaizdį sociume. Vyras įsimena kiekvieną savo namuose esantį daiktą - fotelio, pagalvių spalvas ir faktūras, meno knygų paveikslėlius, kiekvieną puslapį. Dienas prieš apankant, jis praleidžia liečiant savo prabangius baldus, paveikslus, kilimus, drabužių spintą, skaičiuodamas žingsnius. Žmogus tampa aklas prieš pat aukcioną, tačiau jaučiasi pasirengęs savo “pasirodymui”. Jis kviečia svečius į savo prabangią svetainę, darydamas pastabas apie savo baldų grožį ir vertę, tarsi laukdamas svečių patvirtinimo. Atrodo, kad iš pradžių viskas vyksta pagal jo planą, tačiau ima vakarėti. Jis to nemato ir tęsia savo pasirodymą. Jis išdidžiai pareiškia, kad jo kambaryje iš išorės sklinda nuostabi vakarinės saulės šviesa, apšviečianti vieną jo meno objektų, o svečiai tamsoje spokso vienas į kitą. Svečiai apsimeta, kad nieko nepastebi ir visi toliau vaidina visiškoje tamsoje.

Po sėkmingo aukciono vyras lieka su statusu, tačiau tuščioje, išparduotoje salėje. Sėkmingas žmogus lieka nepatenkintas ir tuščias. Jis sėdi vienas tamsiame kambaryje. Į kambarį įeina jo paauglys sūnus, vienas iš aukciono svečių ir atsisėda priešais. Tėvui atėjo laikas “atsimerkti” ir įsileisti šviesą.