Tai spektaklis, apie moteris, kurios nebijo gyventi.
Fragmentai iš moters gyvenimo.  Gal tai viena jos diena, gal viena
valanda, o galbūt – visas gyvenimas…
Spektaklis apie meilę. Meilę sau. Vaikams. Visam pasauliui. Ir, žinoma,
Jums – mieli žiūrovai. Ole!
Šiame spektaklyje per flamenko šokį pabandėme perteikti, ką reiškia būti
Moterimi. Turėti kūną, sielą, emocijas, aistras, instinktus, troškimus.
Turėti savitą pasaulio viziją – su sąžinės jausmu, su muzika nervuose,
su nepriklausomybe, džiaugsmu su ašaromis ir su meile gyvenimui. O būti
moterimi „flamenka” - tai reiškia nekęsti rutinos ir pasinerti į muziką.
Paversti gyvenimą subtiliu menu, kaprizingu ir laisvu. Nepriimti
vidutinybės grandinių, rizikuojant viskuo.
Patinka? Patirk tai. Pajausk tai. Gyvenk tuo.

Tegyvuoja moterys, kurios neklauso romantiškų dainų ir tos, kurios
verkia jas klausydamos.
Tegyvuoja moterys, kurios svajoja išsimiegoti ... ir miega...
Tegyvuoja moterys, kurios užpučia šešiasdešimt žvakių, nes jos švenčia
šešiasdešimt metų.
Tegyvuoja moterys, kurios nustojo tvarkytis, kai betvarkę plieka kiti.
Tegyvuoja moterys, turinčios vaikų ... ir tos, kurios juos prarado ...
tegyvuoja!
Tegyvuoja moterys, kurios žino, kad joks sveikas maistas niekada
neatstos mažo šokolado gabalėlio.
Tegyvuoja moterys, kurios drįsta gyventi ... tos, kurios iš tiesų drįsta
gyventi ... tegyvuoja!
Tegyvuoja moterys, kurios nustojo nerimauti dėl to, ką galvoja kiti,
tačiau vis dar nerimauja dėl kitų.
Tegyvuoja!