Arūno Žebriūno lyriškoji „Gražuolė“ užima svarbią vietą Lietuvos kino istorijoje ir yra vertinama dėl poetinės stilistikos, išskirtinio dramatizmo bei ypatingo žvilgsnio į vaikų pasaulio subtilybes jų pačių akimis. 1970 m. sukurta kino juosta ir šiandien yra plačiai demonstruojama Lietuvoje ir užsienio festivaliuose.

Filmas pasakoja apie viename Vilniaus senamiesčio kiemų vasaros dienas nuo ryto iki vakaro leidžiančius vaikus. Nors atrodo, kad jie paprasčiausiai smagiai, lengvabūdiškai žaidžia, vaikai pirmą kartą susimąsto, kas yra draugystė, kitoniškumas ir tiesa. Vienas mėgstamiausių jų žaidimų – „Gražuolė“. Tame kieme gyvenančiai mergaičiukei Ingai jis ypač patinka. Būtent tada, sukdamasi rato viduryje, o draugams sakant jai skirtus gražius žodžius, Inga pasijunta graži. Tačiau kartą vienas berniukas jai išrėžia kitokią tiesą. Nors Ingą tai sužeidžia, ji tiki, kad grožį galima sukurti.