Kai aš mažas buvau

Filmo „Kai aš mažas buvau“ fabula – abiturientų Tomo, kurį suvaidino Linas Krikščiūnas, ir Eglės (akt. Julija Kavaliauskaitė) pirmosios meilės istorija, prasidėjusi pabėgus iš mokyklinės ekskursijos po parodą. Filmo vertybė – gaivus, spontaniškas sekimas svaigiais pirmosios meilės potyriais ir išgyvenimais, tegul ir sudrumstais pavydo kančių, nusivylimo, vedančiais į netikėtas situacijas, skriejimą ant žirgų ar vandens slidžių, ilgas klajones po naktinį ar rytmetinį Vilnių, pabėgimą į gamtos prieglobstį. „Kai aš mažas buvau“ – iš tiesų jauno žmogaus brandos istorija. Perėjimas iš laiko „kai aš mažas buvau“ į suaugusiųjų pasaulį. Filmas prasideda išraiškingu ilgu kadru, įrėminusiu pro lietingą langą žiūrinčio Tomo žvilgsnį – nerimastingą ir viltingą. Kas laukia ateityje, kai „nebebūsi mažas“..? Ne atsitiktinai filme herojus vis pastebi iškritusią „sėkmės monetą“, kurią pabaigoje simboliškai nežinia kur neša šniokščiantis lietaus vanduo.

Pasirodęs ekranuose, filmas sulaukė kritikos už jaunųjų herojų neaktyvią gyvenimo poziciją, atitrūkimą nuo socialistinės tikrovės realijų ir laikmečio gairių. Tačiau „Kai aš mažas buvau“ lieka vienu iškiliausių A. Aramino filmų, tiksliai perteikiančiu ir tuometinę epochą, ir universalias jauno žmogaus brandos problemas bei nuotaikas.