Céline Sciamma („Liepsnojančios moters portretas“, 2019 m., „Kino pavasaris“) pasakoja universalią ir poetišką istoriją apie praradimą, atmintį, nuostabą ir vaizduotę mergaitės akimis. Neli ką tik neteko mylimos močiutės ir padeda tėvams tvarkyti savo mamos vaikystės namus. Tyrinėdama namą ir mišką, kuriame žaisdavo jos mama Marion, Neli sutinka bendraamžę mergaitę, statančią slėptuvę. Jos vardas taip pat Marion. Dialogą tarp kartų kuriantis filmas įgyvendina daugelio svajonę sutikti ir susidraugauti su savo tėvais jaunystėje.

„„Mažytė mama“ skleidžiasi lyg pasaka, apgaubta šiltos rudeniškos melancholijos. Sunkiomis temomis ji švelniai užgula ištvermingų jaunų veikėjų pečius. Gamtos belaikiškumo apsuptyje Sciamma’os tiksli režisūra nukreipia žvilgsnį į smalsią vaikišką nuostabą žengiant į stojišką suaugėlišką būtį. Minimalistine forma ir egzistencinių tiesų šnabždesiu filmas kalba skirtingoms kartoms ir kuria šviesų gedėjimo bei atminties paveikslą, pakylėja ir paguodžia mus prisiliesdamas prie gyvenimo ir mirties ribų.“ (Andrei Tănăsescu)

Pasaulinė premjera: Berlyno kino festivalis, Konkursinė programa 2021 m.
Apdovanojimai: Žiūrovų prizas, San Sebastiano kino festivalis, 2021 m.

Režisierės(-iaus) biografija

Scenaristės ir režisierės Céline Sciamma (g. 1978 m. Prancūzijoje) debiutinio filmo „Vandens lelijos“ (2007 m.), kurio scenarijus buvo kino mokyklos baigiamasis darbas, premjera įvyko Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje. Filmas „Berniokė“ (2011 m.) buvo pristatytas Berlyne ir laimėjo „Panoramos“ programos Žiuri prizą. „Mergiotės“ (2014 m.) Kanuose atidarė „Dvi režisierių savaites“, o „Liepsnojančios moters portretas“ (2019 m., „Kino pavasaris“) apdovanotas už geriausią scenarijų Kanų Konkursinėje programoje.